Technologijos nestovi vietoje. Siandienos aukstuju technologiju automobiliu flagmanai gali buti lengvai isstumti is kitu automobiliu, turinciu daug naujoviu. Taciau kazkas turi buti pirmas.
Visi automobiliai, kuriuos mes apsvarstysime, savo ruoztu padare svarbu technologini proverzi,taip prisidedant prie istorijos. Tas faktas, kad kiekvienas is ju galiausiai buvo isstumtas kazko dar fantastiskesnio, parodo, kokie greiti yra automobiliu evoliucijos tempai.
Siandien kiekvienas is siu penkiu automobiliu islieka savo epochos technologiniu etalonu.
„Miura“ buvo ne tik radikalus zingsnis i prieki kuriant automobili, bet ir sukure galutine automobilio kategorija: superautomobilis.
60-aisiais jau buvo daug greitu, egzotisku automobiliu, taciau si Italu legenda pristate sablona, kuris vis dar ikvepia daugeli garsiu kompaniju dizaineriu.
Aliuminio korpusas. Nestandartinis variklio isdestymas skersiniu budu (panasiai kaip daugumoje siuolaikiniu priekiniu ratu) leido pagerinti svorio pasiskirstyma.
Taciau idiegus 3,9 litro V12 varikli, kurio galia yra 350 AG, vietos visai neliko. Inzinieriai lengvai issprende sia problema, sujungdami perdavima ir diferenciala i viena pavaru deze.
Nuoga „Miura“ vaziuokle buvo parodyta 1965 m. Turino automobiliu parodoje. Nuo 1966 m. iki 1969 m. bendrove sekmingai pastate ir pardave 275 automobilius, o tai nebuvo maza sekme, nes automobilio kaina buvo 20 000 USD.
Zodziai „BMW“ ir „superautomobilis“, atrodo, priklauso vienas kitam, taciau M1 istorija rodo, kad realybe yra daug sudetingesne. Automobilio technologinis sudetingumas negali uztikrinti jo sekmes. 1970-uju pabaigoje, BMW tik pradeda itvirtinti save kaip dominuojancia jega automobiliu pramoneje, todel bendrove nusprende sukurti superautomobili.
Neturedama jokios patirties, BMW daug zinojo apie variklio konstrukcija. 3,5 litro M88 buvo svaraus lapo dizainas, rodantis sesis atskirus droselio sklendes, keturis voztuvus vienam cilindrui, taip pat mechanini kuro ipurskima. „Ferrari“ ir „Lamborghini“ varikliu konkurencija turejo daugiau galios, taciau jie taip pat turejo dvigubai daugiau cilindru.
Tai skamba gana ispudingai, taciau gimdymo procesas buvo sudetingas M1. Sumaistyje buvo pastatyti tik 456 M1s, o siu automobiliu beveik neimanoma parduoti. 70-uju ekonominio nuosmukio pabaigoje keli zmones buvo suinteresuoti Vokietijos sedanu gamintojo superautomobiliu. Taciau M1 vis dar turi svarbu pavelda.
959 gali atrodyti kaip 911, kuris siek tiek istirpsta sauleje, taciau tai suteikia ispudinga technologiju rinkini. Siandien vairuotojai yra priprate prie elektronikos, nes su juo lengva koreguoti savo automobiliu elgesi, ir visa tai prasidejo nuo 959.
Tarp jo daug novatorisku funkciju buvo: visu ratu pavaros sistema su reguliuojamu sukimo momento paskirstymu, elektroninis pakabos valdymas su reguliuojamu slopinimu ir klirensu.
Lengvos medziagos taip pat suvaidino dideli vaidmeni. Kebulo plokstes buvo pagamintos is kevlaro ir stiklo pluostu sustiprinto plastiko, o ratai buvo pagaminti is magnio.
Kaip galima gincytis su automobiliu, kurio variklio skyrius padengtas grynu auksu? McLarenas sake, kad auksas yra geras silumos laidininkas, o ne maza F1 detale.
Dar viena Egzotine Medziaga, Anglies pluostas, is kurio buvo pagamintas korpusas ir vaziuokle. Vaziuokle buvo sukurta su integruotu vamzdiniu remu. Sedynes vieta yra automobilio centre, suteikiant vairuotojui placia apzvalga.
Rezultatas buvo pripazintas greiciausiu 20-века amziaus serijiniu automobiliu, kurio maksimalus greitis buvo 400 kilometru per valanda.
Sesiolika cilindru. Keturi turbokompresoriai. Tukstantis ir viena arklio jega. Vienas milijonas doleriu. Bugatti Veyron yra vienas is nedaugelio automobiliu, pasiekusiu techniniu pasiekimu apibrezima.
1998 metais „Volkswagen Group“ isigijo „Bugatti“ ir grupes bosas Ferdinandas Pichas nusprende pastatyti greiciausia pasaulyje automobili. Astuoniu litru Variklis, W16 su keturiomis 1001 ag turbinomis su 6000 apsisukimu per minute ir 1250 Nm sukimo momentu bei prelektyvia 7 pavaru deze.
Inzinieriai turejo sukurti specialias padangas, kurios galetu susidoroti su sio automobilio potencialu. Taciau sios technologijos ir galios virsuneje „Veyron“ turejo buti patogus ir prabangus, tinkamas automobilis, kuris buvo toks pat brangus kaip greitas. Misija buvo ivykdyta, atrodytu, 408 kilometrai per valanda, bet ne. 2010 metais „Veyron Super Sport“ kartele pakelia iki 431 kilometru per valanda.
Koks kitas superautomobilis, kuris pakels technologiju kartele pramonei? Parasykite savo nuomone zemiau esanciuose komentaruose.

Avaruosad.ee -internetine automobiliu daliu parduotuve

Reikia automobiliu daliu? Skambinkite, Nemokama konsultacija:

  • +372 56 812 812
  • info@avaruosad.ee